Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa apibrėžia priešmokyklinio ugdymo paskirtį, tikslą ir uždavinius, ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, ugdymo(si) turinio gaires, pasiekimų lygių požymius ir vaikų pasiekimų vertinimą.

Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.

Programa siekiama atliepti 5–6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa Kompetencijų raidos aprašas

Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas?

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt.

Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Pirmasis vertinimas atliekamas iki spalio 15 d., o galutinis vertinimas atliekamas iki gegužės 25 d.

Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pokalbiuose prireikus dalyvauja Vaiko gerovės komisijos, administracijos atstovai, kiti specialistai.

Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą.

Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

ATNAUJINTA IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA 

Atnaujinome ikimokyklinio ugdymo programą pagal Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą 2023 m. rugsėjo 4 d. Nr. V-1142 Dėl ikimokyklinio ugdymo programos gairių patvirtinimo.

2024 m. daugiau kaip 50 proc. mūsų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokėsi, kaip atnaujinti ir dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį - Europos Sąjungos bendrai finansuojamas projektas ,,Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“ (projekto kodas Nr. 10-014-P-0001) 2.2-041(K) Ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimas ir jų įgyvendinimas vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis: mokymai programų rengėjams.

Atnaujintame ikimokyklinio ugdymo turinyje svarbiausias dėmesys vaikui; ikimokyklinio ugdymo tikslas - atsižvelgiant į vaikų prigimtines galias, patirtį, poreikius, šeimos ir bendruomenės susitarimus, kurti lanksčius edukacinius kontekstus, įgalinančius vaikus išsiugdyti pasitikėjimo, rūpinimosi savimi ir kitais, kultūrinio ir socialinio jautrumo, komunikavimo, lankstaus mąstymo, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis pradmenis.

Sukūrėme Kauno lopšelio-darželio „Boružėlė“ konceptualų ugdymo(si) modelį:

Vaikas1

 

Vaiko galios ikimokyklinio ugdymo programoje:

Vaiko galios

Mūsų darželio unikalumas

Ugdymo procese taikome Reggio Emilia sistemos fragmentus, pagal kurią modeliuojamos pažangios praktikos, grindžiamos į vaiką orientuoto ir kontekstinio ugdymo teorijomis ir skirtos vaiko kūrybingumui ugdytis. Tikime, kad aplinka yra trečiasis ugdytojas. Reggio Emilia sistemoje pedagogai kuria mokymosi kontekstus, provokacijas, t.  y. taip sumodeliuoja priemones ir aplinką, kad ji pažadintų vaikų tyrinėjimus, idėjas, kad vaikams kiltų naujų klausimų, kad tyrinėti būtų smagu. Organizuojant ugdymą vadovaujamasi Universalaus dizaino mokymuisi gairėmis. Vadovaujamės E. H. Gardnerio sukurta daugialypio intelekto teorija. Darželyje vaikų gabumų atpažinimo ir ugdymo procesas vykdomas vadovaujantis išskiriamomis viena nuo kitos nepriklausančiomis intelekto rūšimis: verbalinis intelektas, loginis-matematinis intelektas, vaizdinis-erdvinis intelektas, muzikinis, kinestezinis (kūniškasis), tarpasmeninis (socialinis), vidinis (asmeninis) intelektas. Kuriant ugdymosi kontekstus, įgyvendinamos lauko pedagogikos idė­jos. Plėtojamos praktikos, kai ugdymasis iš uždarų vidaus aplinkų persikelia į darželio bei artimiausių socialinių partnerių lauko aplinkas. Siekdami suformuoti įgūdžius ar gebėjimų pradmenis, lemiančius tolesnes vaiko mokymosi perspektyvas, taikome – STEAM bei mokymosi per judesį metodiką.

Steam ugdymas paremtas natūraliu vaiko domėjimusi, kaip „veikia“ jį supantis pasaulis, polinkiu kurti daiktus ir tikrinti, kaip veikia jie. Parūpinus šiuolaikinių ugdymo priemonių, vaikai savaime perpranta technologinius, inžinerinius, matematinius, gamtamokslinius dalykus.

Mokymasis per judesį – tai pedagoginė strategija, kuri padeda visiems vaikams įsitraukti į žaismingą, judrią ir kognityvinių įgūdžių ugdymo(si) kupiną patirtį bei kasdieninio mokymosi kontekstą. Aktyvus kinestezinis mokymasis padeda vaikams priimtinu ir prigimtiniu būdu įsisavinti informaciją.

Informuojame, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Švietimo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų pakeitimai (1 pakeitimas, 2 pakeitimas), kuriuose pažymima, nuo kokio amžiaus vaikas gali pradėti priešmokyklinį ugdymą ir kokiais atvejais reikia kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą (toliau – PPT) dėl vaiko įvertinimo.

  • Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5-eri metai (vaikas, gimęs 2018 m. nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.).
  • Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam 5-eri metai sueina tais kalendoriniais metais iki rugsėjo 1 dienos (vaikas, gimęs 2018 m. nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.)

Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti atlikus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos vertinimą PPT. Dėl vaiko įvertinimo pradėti ugdymą pagal priešmokyklinio ugdymo programą tėvai (globėjai) kreipiasi į PPT ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. Vaiko įvertinimas atliekamas nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31d. Gavę PPT išvadą-rekomendaciją, dėl tolesnio vaiko ugdymo sprendimą priima tėvai (globėjai).

  • Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai (vaikas, gimęs 2017 m., 2023 rugsėjį pradeda ugdytis pagal priešmokyklinę programą).

Ugdymo kokybės samprata – tai sutartinių veiklos požymių visuma, rodanti, kokiais būdais ir priemonėmis yra pasiekiami įstaigos ugdymo tikslai, tenkinant individualius ugdytinių poreikius.

                             Ugdymo kokybę atspindi ugdymo rezultatai – vaikų pasiekimai ir pažanga.

Struktūros kokybės veiksniai

Ugdymo proceso finansavimas

Vadovai tikslingai  numato finansinių išteklių paskirstymo prioritetus

Bendruomenė aktyviai dalyvauja išteklių valdyme

Įstaigos ištekliai papildomi vietos ir tarptautinių projektų lėšomis

Mokytojų kvalifikacija

Mokytojai norintys dirbti ir mokytis

Aukšta mokytojų kvalifikacija

Vykdoma mokytojų patirties sklaida

Sugebėjimas dirbti komandose, kelti tikslus, numatyti veiklos kryptis

Mokytojams sudaromos palankios sąlygos tobulinti ir kelti kvalifikaciją

Aplinkos fizinės savybės

Fizinė aplinka saugi, tenkina vaiko fizinius, protinius ir emocinius poreikius, atitinka vaikų amžių ir higienos normas

Atspindi įstaigos estetikos pojūtį bei savitumą

Lauko aplinka tvarkinga, prižiūrėta, skatinanti vaikus veikti

Ugdymo planas, programa

Ugdymas remiasi humanistinėmis idėjomis, pabrėžiama intelektinio, emocinio, dvasinio ugdymo darna, bendražmogiškųjų vertybių svarba

Įstaigos strateginiame ir metiniame plane numatytas kokybiškas ugdymo turinys

Ugdymo programa orientuota į vaiką, jo patirtį, poreikius, gebėjimus ir ugdymosi galimybes

Programa užtikrina ugdymosi tęstinumą

Personalas

Personalo bendravimas ir bendradarbiavimas

Profesinis patyrimas ir kompetencija

Saugios darbo sąlygos

Palaikomas geras mikroklimatas

Numatyta darbuotojų skatinimo tvarka

Laikomasi bendruomenės etikos kodekso

Proceso kokybės veiksniai

Kryptingas ugdymo organizavimas

Taikoma į vaiką orientuota ugdymosi pedagogika: pagarba vaiko individualumui, savitumui. Vaikas-aktyvus ugdymosi proceso veikėjas

Ugdyme remiamasi vaikų patirtimi, skatinama vaikų saviraiška, vaikas dažniau stebimas ir išklausomas nei jam kalbama

Pagrindinis ugdymo metodas – žaidimas

Vaiko galių ir gebėjimų atpažinimas

Nuolatinis vaiko pasiekimų vertinimas

Aktyvaus mokymosi metodų elementai

Ugdymosi aplinka

Funkcionali, dinamiška, nukreipta ugdymosi tikslų įgyvendinimui

Vaikas – aktyvus ugdymosi aplinkos kūrėjas

Aplinka – stimuliuojanti, skatinanti veikti

Įstaigos kultūra

Bendruomenės nariai pripažįsta vaikų kultūrą kaip vertybę

Pozityvi vaikų ir ugdytojų tarpusavio sąveika

Veikia savitarpio pagalbos teikimo sistema

Rūpinamasi įvaizdžio kūrimu, tinkamu reprezentavimu

Vaiko pasiekimai

Sukurta vaiko pasiekimų vertinimo sistema

Vaikų pažanga akivaizdi, atitinkanti pedagogų ir tėvų lūkesčius

Tėvai dalyvauja vaiko pažangos vertinime

Atsižvelgiama į vaiko gabumus

Bendradarbiavimas su šeima

Tėvai – aktyvūs ugdymo proceso dalyviai

Vykdomas tėvų švietimas

Vyksta komandinis darbas tarp mokytojų ir specialistų teikiant pagalbą vaikui, šeimai

Naudojami patrauklūs tėvų informavimo būdai

Parengė: Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Oresta Augustanavičienė

 

 
   
   
   
   
   

ATNAUJINTA IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA 

Atnaujinome ikimokyklinio ugdymo programą pagal Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą 2023 m. rugsėjo 4 d. Nr. V-1142 Dėl ikimokyklinio ugdymo programos gairių patvirtinimo.

2024 m. daugiau kaip 50 proc. mūsų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokėsi, kaip atnaujinti ir dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį - Europos Sąjungos bendrai finansuojamas projektas ,,Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“ (projekto kodas Nr. 10-014-P-0001) 2.2-041(K) Ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimas ir jų įgyvendinimas vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis: mokymai programų rengėjams.

Atnaujintame ikimokyklinio ugdymo turinyje svarbiausias dėmesys vaikui; ikimokyklinio ugdymo tikslas - atsižvelgiant į vaikų prigimtines galias, patirtį, poreikius, šeimos ir bendruomenės susitarimus, kurti lanksčius edukacinius kontekstus, įgalinančius vaikus išsiugdyti pasitikėjimo, rūpinimosi savimi ir kitais, kultūrinio ir socialinio jautrumo, komunikavimo, lankstaus mąstymo, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis pradmenis.

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa apibrėžia priešmokyklinio ugdymo paskirtį, tikslą ir uždavinius, ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, ugdymo(si) turinio gaires, pasiekimų lygių požymius ir vaikų pasiekimų vertinimą.

Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.

Programa siekiama atliepti 5–6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa Kompetencijų raidos aprašas

Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas?

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt.

Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Pirmasis vertinimas atliekamas iki spalio 15 d., o galutinis vertinimas atliekamas iki gegužės 25 d.

Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pokalbiuose prireikus dalyvauja Vaiko gerovės komisijos, administracijos atstovai, kiti specialistai.

Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą.

Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

372907511_1322439168372429_2883446499126871610_n (1).jpg

 

Renginių planas rugsėjis 2024-2025

2024-2025 m. m. veiklų planas

Renginių planas balandis 2023-2024

Renginių planas kovas 2023-2024

Renginių planas vasaris 2023-2024

Renginių planas sausis 2023-2024

Renginių planas gruodis 2023-2024

Renginių planas lapkritis 2023-2024

Renginių planas spalis 2023-2024

Renginių planas rugsėjis 2023-2024

2023-2024 m. m. veiklų planas

Renginių planas birželis 2022-2023

Renginių planas gegužė 2022-2023

Renginių planas balandis 2022-2023 

Renginių planas kovas 2022-2023

Renginių planas vasaris 2022-2023

Renginių planas sausis 2022-2023

Renginių planas gruodis 2022-2023

Renginių planas lapkritis 2022-2023

Renginių planas spalis 2022-2023

Renginių planas rugsėjis 2022-2023

2022-2023 m. m. veiklų planas










Mus surasite:

Kauno lopšelis-darželis „Boružėlė“
Ikimokyklinio ugdymo įstaiga

Bitininkų g. 21, Kaunas LT-46382, Lietuva
Phone icon  +370 37 420165
Email icon Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Website icon https://www.ld-boruzele.lt
facebook icon https://www.facebook.com

Juridinio asmens kodas: 195473374

  • Mokomoji kalba: Lietuvių kalba
  • Steigėjas: Kauno miesto savivaldybė
  • Teisinė forma: Biudžetinė įstaiga
  • 2002-03-28 Kauno miesto Savivaldybės Tarybos sprendimu buvo įsteigtas Kauno miesto lopšelis-darželis.
  • 2002-11-28 lopšeliui-darželiui buvo suteiktas „Boružėlės“ vardas.

coccinelle 005

  • Atvira naujovėms, humanizmo idėjomis pagrįsta vaikų ugdymo įstaiga, ugdanti kūrybingą, gebančią sveikai gyventi ir linkusią lyderiauti asmenybę.
  • Teikti paslaugas ankstyvojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, puoselėti visas vaiko galias, lemiančias asmenybės vystymosi sėkmę, sudaryti sąlygas saugiam, ekologiškam ir sveikam ugdymui(si), užtikrinti mokyklinę brandą.

B2

PROJEKTAS ,,MOKYMOSI PER JUDESĮ METODIKOS TAIKYMAS IKIMOKYKLINIAME UGDYME, INTEGRUOJANT SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKUS" NR. 09.2.1-ESFA-K-728-02-0014 DALINAI FINANSUOJAMAS EUROPOS SOCIALINIO FONDO LĖŠOMIS

Naudojame slapukus siekdami pagerinti jūsų naršymo patirtį, teikti suasmenintus skelbimus ar turinį ir analizuoti srautą. Spustelėdami „Priimti visus“ sutinkate su mūsų slapukų naudojimu Skaityti Privatumo politika