Aktyvi mokykla

Aktyvi mokykla pazymejimas

Fizinio aktyvumo skatinimo darbo grupė darželyje:

Pirmininkas - Oresta Augustanavičienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Nariai: Tomas Kuzminskas, fizinio ugdymo mokytojas;

             Indrė Leonavičienė, meninio ugdymo (muzika) mokytoja;

             Evelina Žlabickienė, meninio ugdymo (muzika) mokytoja;

             Gintarė Raižienė, meninio ugdymo (šokių) mokytoja.

Olimpiada

Orientavimosi varzybos

Aktyvus gyvenimo budas

Atnaujintas aktyvus dienos ritmas

Dienos ritmas2

Darželyje įgyvendintas projektas „Mokymosi per judesį metodikos taikymas ikimokykliniame ugdyme, integruojant specialiųjų poreikių vaikus“ Nr. 09.2.1-ESFA-K-728-02-0014

Darželio indėlis projekte: nuo paraiškos teikimo iki veiklų įgyvendinimo kuravimo. Projekto veiklos buvo vykdomos 2019-2021 m. Įsisavinome projekto lėšas, įvykdėme mokytojų mokymus ir įsigijome iMo learn kubus visų vaikų įtraukčiai į smagų ir judrų mokymosi procesą. Siekiant įdiegti „Mokymosi per judesį“ metodiką į ugdymo mokyklų veiklas, buvo vykdomos dvi projektinės veiklos:

1. 5 įrangos komplektų įsigijimas:
- interaktyvus ekranas (5);
- interaktyvūs kubai iMO (5x24);
- programinė įranga i3learnhub (5);
- kompiuteris (5);
- vaizdo kamera (5).

2. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų kompetencijų stiprinimas (30 asmenų):
Kauno l-d „Boružėlė“ - 8 darbuotojai;
Kauno l-d „Varpelis“ - 8 darbuotojai;
Kauno l-d „Radastėlė“ - 2 darbuotojai;
Kauno l-d „Želmenėlis“ - 8 darbuotojai;
Klaipėdos r. Vėžaičių pagrindinė mokykla - 4 darbuotojai.

Interaktyvūs iMO kubai yra dviejų versijų: skaitmeniniai ir analoginiai viename. Skaitmeninė versija turi integruotą judėjimo sensorių, kuris bevieliu būdu susijungia su interaktyvia programine įranga i3LEARNHUB.

Projekto dėka išmokome:
Suteikti galimybę vaikams mokytis judant;
Sukurti naują mokymosi būdą. Sukurti lanksčią mokymosi aplinką, kai tenkinamas vaikų poreikis judėti.
Sudominti specialiųjų poreikių vaikus.
Kūrybiškai modifikuoti grupės sėdėjimo išsidėstymą.
Sudominti ir įtraukti į veiklą visus vaikus.
Tobulinome mokytojų kompiuterinį raštingumą bei kūrybiškumą.

Nauda darželiui:

Įgijome savitumą;
Inovatyvinome įprastas veiklas;
Tapome stipresi informacinių technologijų naudojimo srityje;
Tapome patrauklesni bendruomenei ir geriau atliepiame jos poreikius;
Siekiame Aktyvios mokyklos ženklo;
Įgyta patirtis – tai žingsnis tolesnio tobulėjimo link;
Praktinis pokyčio įgyvendinimas.

MOKYMOSI PER JUDESĮ METODIKOS TAIKYMAS IKIMOKYKLINIAME UGDYME

Kaune vyko naujas ir išskirtinis sveikatinimo projektas įmonėms/įstaigoms – „Aktyvi įstaiga“. Siekiant pagerinti kauniečių fizinę bei emocinę sveikatą ir sumažinti sergamumą įvairiomis ligomis, Kauno miesto visuomenės sveikatos biuras miesto įmones ir įstaigas kvietė tris kartus per savaitę darbo vietoje dalyvauti profesionalių trenerių vedamuose užsiėmimuose.
Kauno lopšelyje-darželyje „Boružėlė“ vyko jogos ir kalanetikos treniruotės visiems norintiems.

aktyvi istaiga

Kalanetika

Darželis siekdamas skatinti bendruomenės ir kauniečių fizinį aktyvumą dalyvavo projekte: JUDĖK SVEIKAI.
Darželio salėje visi norintys galėjo sportuoti Jogą ar Zumbą.

Judek sveikai

Masiskiausias darzelis

KAUNO LOPŠELIO-DARŽELIO „BORUŽĖLĖ“ FIZINIO AKTYVUMO SKATINIMO VEIKLOS ĮSIVERTINIMO ATASKAITA

FIZINĮ AKTYVUMĄ SKATINANČIŲ PRIEMONIŲ PLANAS 2024-2025

KAUNO L-D BORUŽĖLĖ 2025-2029 METŲ FIZINIO AKTYVUMO SKATINIMO MOKYKLOJE PLANAS

PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS

Ugdymas

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa apibrėžia priešmokyklinio ugdymo paskirtį, tikslą ir uždavinius, ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, ugdymo(si) turinio gaires, pasiekimų lygių požymius ir vaikų pasiekimų vertinimą.

Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.

Programa siekiama atliepti 5–6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa Kompetencijų raidos aprašas

Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas?

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt.

Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Pirmasis vertinimas atliekamas iki spalio 15 d., o galutinis vertinimas atliekamas iki gegužės 25 d.

Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pokalbiuose prireikus dalyvauja Vaiko gerovės komisijos, administracijos atstovai, kiti specialistai.

Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą.

Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

IKIMOKYKLINIS UGDYMAS

Ugdymas

ATNAUJINTA IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS MERO POTVARKIS DĖL PRITARIMO BIUDŽETINIŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOMS

Atnaujinome ikimokyklinio ugdymo programą pagal Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą 2023 m. rugsėjo 4 d. Nr. V-1142 Dėl ikimokyklinio ugdymo programos gairių patvirtinimo.

2024 m. daugiau kaip 50 proc. mūsų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokėsi, kaip atnaujinti ir dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį - Europos Sąjungos bendrai finansuojamas projektas ,,Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“ (projekto kodas Nr. 10-014-P-0001) 2.2-041(K) Ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimas ir jų įgyvendinimas vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis: mokymai programų rengėjams.

Atnaujintame ikimokyklinio ugdymo turinyje svarbiausias dėmesys vaikui; ikimokyklinio ugdymo tikslas - atsižvelgiant į vaikų prigimtines galias, patirtį, poreikius, šeimos ir bendruomenės susitarimus, kurti lanksčius edukacinius kontekstus, įgalinančius vaikus išsiugdyti pasitikėjimo, rūpinimosi savimi ir kitais, kultūrinio ir socialinio jautrumo, komunikavimo, lankstaus mąstymo, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis pradmenis.

Sukūrėme Kauno lopšelio-darželio „Boružėlė“ konceptualų ugdymo(si) modelį:

Vaikas1

Vaiko galios ikimokyklinio ugdymo programoje:

Vaiko galios

Mūsų darželio unikalumas

Ugdymo procese taikome Reggio Emilia sistemos fragmentus, pagal kurią modeliuojamos pažangios praktikos, grindžiamos į vaiką orientuoto ir kontekstinio ugdymo teorijomis ir skirtos vaiko kūrybingumui ugdytis. Tikime, kad aplinka yra trečiasis ugdytojas. Reggio Emilia sistemoje pedagogai kuria mokymosi kontekstus, provokacijas, t. y. taip sumodeliuoja priemones ir aplinką, kad ji pažadintų vaikų tyrinėjimus, idėjas, kad vaikams kiltų naujų klausimų, kad tyrinėti būtų smagu. Organizuojant ugdymą vadovaujamasi Universalaus dizaino mokymuisi gairėmis. Vadovaujamės E. H. Gardnerio sukurta daugialypio intelekto teorija. Darželyje vaikų gabumų atpažinimo ir ugdymo procesas vykdomas vadovaujantis išskiriamomis viena nuo kitos nepriklausančiomis intelekto rūšimis: verbalinis intelektas, loginis-matematinis intelektas, vaizdinis-erdvinis intelektas, muzikinis, kinestezinis (kūniškasis), tarpasmeninis (socialinis), vidinis (asmeninis) intelektas. Kuriant ugdymosi kontekstus, įgyvendinamos lauko pedagogikos idėjos. Plėtojamos praktikos, kai ugdymasis iš uždarų vidaus aplinkų persikelia į darželio bei artimiausių socialinių partnerių lauko aplinkas. Siekdami suformuoti įgūdžius ar gebėjimų pradmenis, lemiančius tolesnes vaiko mokymosi perspektyvas, taikome – STEAM bei mokymosi per judesį metodiką.

Steam ugdymas paremtas natūraliu vaiko domėjimusi, kaip „veikia“ jį supantis pasaulis, polinkiu kurti daiktus ir tikrinti, kaip veikia jie. Parūpinus šiuolaikinių ugdymo priemonių, vaikai savaime perpranta technologinius, inžinerinius, matematinius, gamtamokslinius dalykus.

Mokymasis per judesį – tai pedagoginė strategija, kuri padeda visiems vaikams įsitraukti į žaismingą, judrią ir kognityvinių įgūdžių ugdymo(si) kupiną patirtį bei kasdieninio mokymosi kontekstą. Aktyvus kinestezinis mokymasis padeda vaikams priimtinu ir prigimtiniu būdu įsisavinti informaciją.

Aktuali informacija apie priešmokyklinį ugdymą

Ugdymas

Informuojame, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Švietimo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų pakeitimai (1 pakeitimas, 2 pakeitimas), kuriuose pažymima, nuo kokio amžiaus vaikas gali pradėti priešmokyklinį ugdymą ir kokiais atvejais reikia kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą (toliau – PPT) dėl vaiko įvertinimo.

Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5-eri metai (vaikas, gimęs 2018 m. nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.).
Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam 5-eri metai sueina tais kalendoriniais metais iki rugsėjo 1 dienos (vaikas, gimęs 2018 m. nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.)

Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti atlikus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos vertinimą PPT. Dėl vaiko įvertinimo pradėti ugdymą pagal priešmokyklinio ugdymo programą tėvai (globėjai) kreipiasi į PPT ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. Vaiko įvertinimas atliekamas nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31d. Gavę PPT išvadą-rekomendaciją, dėl tolesnio vaiko ugdymo sprendimą priima tėvai (globėjai).

Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai (vaikas, gimęs 2017 m., 2023 rugsėjį pradeda ugdytis pagal priešmokyklinę programą).

Ugdymo kokybės samprata

Ugdymas

Ugdymo kokybės samprata – tai sutartinių veiklos požymių visuma, rodanti, kokiais būdais ir priemonėmis yra pasiekiami įstaigos ugdymo tikslai, tenkinant individualius ugdytinių poreikius.

Ugdymo kokybę atspindi ugdymo rezultatai – vaikų pasiekimai ir pažanga.

Struktūros kokybės veiksniai
Ugdymo proceso finansavimas	Vadovai tikslingai numato finansinių išteklių paskirstymo prioritetus Bendruomenė aktyviai dalyvauja išteklių valdyme Įstaigos ištekliai papildomi vietos ir tarptautinių projektų lėšomis
Mokytojų kvalifikacija	Mokytojai norintys dirbti ir mokytis Aukšta mokytojų kvalifikacija Vykdoma mokytojų patirties sklaida Sugebėjimas dirbti komandose, kelti tikslus, numatyti veiklos kryptis Mokytojams sudaromos palankios sąlygos tobulinti ir kelti kvalifikaciją
Aplinkos fizinės savybės	Fizinė aplinka saugi, tenkina vaiko fizinius, protinius ir emocinius poreikius, atitinka vaikų amžių ir higienos normas Atspindi įstaigos estetikos pojūtį bei savitumą Lauko aplinka tvarkinga, prižiūrėta, skatinanti vaikus veikti
Ugdymo planas, programa	Ugdymas remiasi humanistinėmis idėjomis, pabrėžiama intelektinio, emocinio, dvasinio ugdymo darna, bendražmogiškųjų vertybių svarba Įstaigos strateginiame ir metiniame plane numatytas kokybiškas ugdymo turinys Ugdymo programa orientuota į vaiką, jo patirtį, poreikius, gebėjimus ir ugdymosi galimybes Programa užtikrina ugdymosi tęstinumą
Personalas	Personalo bendravimas ir bendradarbiavimas Profesinis patyrimas ir kompetencija Saugios darbo sąlygos Palaikomas geras mikroklimatas Numatyta darbuotojų skatinimo tvarka Laikomasi bendruomenės etikos kodekso

Proceso kokybės veiksniai
Kryptingas ugdymo organizavimas	Taikoma į vaiką orientuota ugdymosi pedagogika: pagarba vaiko individualumui, savitumui. Vaikas-aktyvus ugdymosi proceso veikėjas Ugdyme remiamasi vaikų patirtimi, skatinama vaikų saviraiška, vaikas dažniau stebimas ir išklausomas nei jam kalbama Pagrindinis ugdymo metodas – žaidimas Vaiko galių ir gebėjimų atpažinimas Nuolatinis vaiko pasiekimų vertinimas Aktyvaus mokymosi metodų elementai
Ugdymosi aplinka	Funkcionali, dinamiška, nukreipta ugdymosi tikslų įgyvendinimui Vaikas – aktyvus ugdymosi aplinkos kūrėjas Aplinka – stimuliuojanti, skatinanti veikti
Įstaigos kultūra	Bendruomenės nariai pripažįsta vaikų kultūrą kaip vertybę Pozityvi vaikų ir ugdytojų tarpusavio sąveika Veikia savitarpio pagalbos teikimo sistema Rūpinamasi įvaizdžio kūrimu, tinkamu reprezentavimu
Vaiko pasiekimai	Sukurta vaiko pasiekimų vertinimo sistema Vaikų pažanga akivaizdi, atitinkanti pedagogų ir tėvų lūkesčius Tėvai dalyvauja vaiko pažangos vertinime Atsižvelgiama į vaiko gabumus
Bendradarbiavimas su šeima	Tėvai – aktyvūs ugdymo proceso dalyviai Vykdomas tėvų švietimas Vyksta komandinis darbas tarp mokytojų ir specialistų teikiant pagalbą vaikui, šeimai Naudojami patrauklūs tėvų informavimo būdai

Parengė: Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Oresta Augustanavičienė

Ugdymo programos

Ugdymas

ATNAUJINTA IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

Atnaujinome ikimokyklinio ugdymo programą pagal Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą 2023 m. rugsėjo 4 d. Nr. V-1142 Dėl ikimokyklinio ugdymo programos gairių patvirtinimo.

2024 m. daugiau kaip 50 proc. mūsų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokėsi, kaip atnaujinti ir dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį - Europos Sąjungos bendrai finansuojamas projektas ,,Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“ (projekto kodas Nr. 10-014-P-0001) 2.2-041(K) Ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimas ir jų įgyvendinimas vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis: mokymai programų rengėjams.

Atnaujintame ikimokyklinio ugdymo turinyje svarbiausias dėmesys vaikui; ikimokyklinio ugdymo tikslas - atsižvelgiant į vaikų prigimtines galias, patirtį, poreikius, šeimos ir bendruomenės susitarimus, kurti lanksčius edukacinius kontekstus, įgalinančius vaikus išsiugdyti pasitikėjimo, rūpinimosi savimi ir kitais, kultūrinio ir socialinio jautrumo, komunikavimo, lankstaus mąstymo, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis pradmenis.

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa apibrėžia priešmokyklinio ugdymo paskirtį, tikslą ir uždavinius, ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, ugdymo(si) turinio gaires, pasiekimų lygių požymius ir vaikų pasiekimų vertinimą.

Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.

Programa siekiama atliepti 5–6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa Kompetencijų raidos aprašas

Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas?

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt.

Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Pirmasis vertinimas atliekamas iki spalio 15 d., o galutinis vertinimas atliekamas iki gegužės 25 d.

Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pokalbiuose prireikus dalyvauja Vaiko gerovės komisijos, administracijos atstovai, kiti specialistai.

Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą.

Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija