Naujas požiūris į ikimokyklinę vaikų ugdymo įstaigą atsispindi besikeičiančioje darželio paskirties sampratoje: nuo dirbančių tėvų vaikų "saugojimo" vietos prie įstaigos, kurioje vaikui padedama v i s a p u s i š k a i atsiskleisti ir ateityje tapti atsakingu ir visuomenišku žmogumi.

Ikimokyklinis ugdymas yra pirmasis organizuoto švietimo laiptelis, kurio paskirtis talkinti šeimai, užtikrinant vaiko socialinį saugumą, tenkinti jo individualius poreikius, sudaryti sąlygas individo identifikacijai, asmenybės raiškai, kūrybiškumui, socializacijai, padėti perimti tautos kultūros pagrindus, pasiekti mokyklinę brandą. Lopšelio-darželio „Boružėlė“ ikimokyklinio ugdymo turinys sudarytas remiantis šiais principais:

1. humaniškumo – vaikas yra vertybė, jis ugdomas būti savarankišku, garbingu, gebančiu pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimą, jo ugdymas remiasi dorine kultūra, pagarba pripažintom vertybėm;
2. demokratiškumo – ugdomas kritiškai mąstantis, tolerantiškas, iniciatyvus, mokantis bendrauti su kitais žmogus;
3. aktyvumo – ugdoma praktiškai veikiant, atsisakoma teoretizavimo, akademiškumo; siekiama racionalaus ir iracionalaus (intuityvaus, jausminio, pasąmoninio) pažinimo dermės, įtraukiami visi jutimai; vaikai skatinami savarankiškai veikti, ieškoti, reikšti savo mintis, išgyvenimus, nuotaikas; sudaroma galimybė rinktis (veiklą, veikimo priemones), savarankiškai apsispręsti; pasirinkimo laisvė derinama su atsakomybe už savo veiksmus ir poelgius; kaip veiklos, valios variklis, žadinami teigiami vaiko išgyvenimai.
4. individualumo – pasirenkami vaiko žavėjimąsi ugdymo procesu stiprinantys, ugdymosi motyvaciją skatinantys darbo metodai bei ugdymo turinys: siekiama, kad vaikai patirtų malonumą, pažinimo, kūrybos džiaugsmą; sudaromos sąlygos išgyventi sėkmę.
5. tęstinumo – užtikrinamos kiekvienam vaikui vienodos galimybės įgyti pradinius įgūdžius, gebėjimus, nuostatas ir suteikiamos palankios visiems vaikams galimybės ugdytis, pasirengti mokyklai;

Ikimokyklinio ugdymo tikslas – atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius.

 

Mes nesame kategoriški vienos ar kitos pedagoginės teorijos propaguotojai. Manome, kad gera pedagogų komanda, naudodamasi solidžiomis teorinėmis žiniomis, praktiniais įgūdžiais, sugebėjimu įdėmiai stebėti bei vertinti ir jausdama neveidmainišką meilę vaikams turi nuolat kurti jų raidai palankią, "vedžiojimo už rankelės" nevaržomą aplinką. Šiuo požiūriu mums artima vaiko gyvenimiška patirtimi grindžiama situacijos pedagogika, kurios dėmesio centre yra vaikas - su savo poreikiais ir individualiais gebėjimais. Mes įtraukiame vaikus į įvairiapusę ugdomąją veiklą, atskleidžiančią ir plėtojančią jų gebėjimus. Būdami savarankiškos ir sąmoningos asmenybės, mūsų vaikai iš savo aplinkos "atsineša" individualius poreikius, patirtį, išgyvenimus, baimes ir džiaugsmus, kurie išryškėja pokalbiuose su kitais vaikais bei mokytojais ir tampa darželio kasdienybės dalimi. Vaikų veiklą įprasmina nuolat vykstantys ilgalaikiai projektai. Laisvųjų žaidimų metu auklėtojos sąmoningai susilaiko nuo aktyvaus vadovavimo.

Šiame darželyje vaikus siekiame ugdyti visapusiškai. "Visapusiškai" mums reiškia, jog suvokiame save ir savo ugdytinius kaip neatsiejamą dalį pasaulio, kurį turime jausti visais savo pojūčiais ir vertinti blaiviu protu, kad galėtume prisiimti atsakomybę už tai, kas pasaulyje vyksta ir už mūsų veiksmus jame. Daugelio darželyje patirtų dalykų vaikas negali pasiimti į rankas ir parsinešti namo. Vis dėlto, jis čia sužino ir išmoksta labai daug – čia ugdomi gebėjimai, suteiksiantys stiprybės tolimesniam gyvenimui.

 

Žaidybinis metodas - skatina vaikų teigiamas emocijas, padeda formuotis socialiniams įgūdžiams, natūraliu būdu sukoncentruoti dėmesį į ugdomąją veiklą; 

Vaizdinis metodas - nukreiptas į vaizdinių formavimą apie vaikus supančio pasaulio objektus ir reiškinius. 

Praktinis metodas - vaikams padeda per veiklą pažinti ir suprasti juos supančią aplinką. 

Žodinis metodas (pasakojimas, pokalbis) - suteikia galimybę perduoti informaciją.

Kūrybinis metodas - sudaro sąlygas vaikams reikšti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų sprendimo būdų. 

 

Juos papildome projektiniu metodu, kurio taikymas padeda formuoti įvairesnį ugdymo procesą. 

Projektų metodas - vienas iš aktyviųjų metodų, skatinantis ugdymo turinio ir metodų kaitą, lanksčiai integruojant ugdymo sritis, individualizuojant ugdymą, jo turinį orientuojant į vaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų kompetencijų plėtojimą. Teminė projektinė veikla trunka tiek, kiek reikia konkrečiai ugdymo ir ugdymosi temai ar temų grupei išplėtoti. Tema siekiama susieti į visumą vaiko išgyvenimus, atradimus, bandymus. Siūlomas ir pasirinktas projektas gali būti ilgalaikis ar trumpalaikis, tapti vaikų, pedagogų, tėvų šaltiniu idėjoms, sumanymams, kūrybai plėtoti apimant veiklą ne tik darželyje, bet ir už jo ribų. 

Pagrindinis projektų metodo principas teigia, kad ugdymo (si) išeities taškas turėtų būti šiandieniniai vaikų interesai, susidariusi situacija, kylančios problemos.

Metodai nėra statiški, jie papildomi, atnaujinami atsižvelgiant į vaikų norus, pedagogų sumanymus, vietos, šeimos rekomendacijas, pedagogų gerąją patirtį.

 

Kauno lopšelis-darželis "Boružėlė" atliko vartotojų pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis tyrimą. Tyrimo rezultatai